Share:


Istorinių parkų rekreacinio potencialo plėtros uždaviniai formuojant pajūrio kraštovaizdį

    Petras Grecevičius Affiliation
    ; Romas Marčius Affiliation

Abstract

Objectives of developing old park recreational resources in seacoast landscape formation


During the last 15 years disagreements between the process of urbanization and environmental (historic, cultural) heritage have clearly increased. Klaipėda old parks and their fragments are disappearing fast, and hard efforts for protection of parks in Palanga, Kretinga, Plungė, Rietavas are needed. The density of construction in park surroundings is increased, and approaches to the parks and their environmental quality are reduced. The formation of settlement greenery systems in which old parks are the basic components of their spatial structure becomes more complicated. In accordance with modern European requirements and the Lithuanian Master Plan, priority should be given to greenery in the spatial settlement structure. To preserve the individuality of Lithuanian landscapes it is necessary to apply measures of planning that would help to combine natural and cultural components providing for a high quality of landscape not only in a short run but also in the remote future. One of such measures is understanding of an important role of historic parks in the spatial structure of coastal settlements and their management.
The provision of sustainable development declared by world community commits to analysing particular regional and settlement possibilities, resources for significant improvement of peoples life quality. Resorts are distinguished by their singularity. They have an influence on the national attraction of Lithuania and facilitate state image formation. Some strategic aspects of a harmonious development of historic parks on the Lithuanian seacoast are analised in the work. Specific proposals for improving the results of landscape formation are also presented.


Article in Lithuanian.


Santrauka. Pastaruosius penkiolika metų vis labiau ryškėja prieštaravimai tarp urbanizacijos proceso ir istorinės aplinkos vertybių. Sparčiai nyksta senieji parkai ar jų fragmentai Klaipėdoje, tik didelėmis pastangomis išsaugoti Palangos, Kretingos, Plungės, Rietavo ir kiti istoriniai parkai, tačiau jų tvarkymui stinga lėšų. Tankėjant užstatymui parkų prieigose prastėja ir pačių parkų aplinkos kokybė. Vis sudėtingiau suformuoti gyvenviečių želdynų sistemas, į kurias senieji parkai įeitų kaip svarbiausi erdvinės struktūros komponentai. Vadovaujantis Lietuvos teritorijos bendrojo plano ir moderniosiomis europinėmis nuostatomis, naujieji miestų gyvenamieji rajonai turėtų daryti parko erdvių įspūdį, želdynams gyvenviečių erdvinėje struktūroje turėtų būti suteiktas prioritetinis vaidmuo. Siekiant išsaugoti Lietuvos kraštovaizdžių savitumą, būtina taikyti planavimo priemones, kurios padėtų sukurti gamtinių ir kultūrinių komponentų junginį, garantuojantį aukštą kraštovaizdžio kokybę ne tik artimiausiais metais, bet ir tolimoje ateityje. Viena tokių priemonių – istorinių parkų reikšmės erdvinėje pajūrio gyvenviečių struktūroje suvokimas ir jų tvarkymas. Pasaulyje deklaruojamos darnaus vystymosi nuostatos įpareigoja analizuoti šalies regionų ir gyvenviečių galimybes, išteklius tam, kad kuo greičiau akivaizdžiai pagerėtų kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybė. Vakarų Lietuvos rekreacinės sistemos uždavinys – suteikti galimybę efektyviai naudotis Baltijos pajūrio rekreaciniais ištekliais visiems šalies gyventojams ir gausėjančiam turistų srautui. Senieji parkai kraštovaizdžiuose – tai vienas iš svarbiausių šalies įvaizdžio formavimo atramos taškų. Parkai mieste tampa labai svarbiais gyvenimo kokybės rodikliais.
Analizuojami kai kurie Lietuvos pajūrio istorinių parkų darnaus vystymosi strategijos aspektai, pateikiami konkretūs siūlymai, kaip pagerinti pajūrio gyvenviečių kraštovaizdžio formavimo darbus, remiantis parkų kūrimo patirtimi.


Reišminiai žodžiai: kraštovaizdis, parkas, turizmas, darnus vystymasis, identitetas.


First Published Online: 22 May 2013

Keyword : landscape, park, tourism, sustainable development, identity

How to Cite
Grecevičius, P., & Marčius, R. (2006). Istorinių parkų rekreacinio potencialo plėtros uždaviniai formuojant pajūrio kraštovaizdį. Journal of Architecture and Urbanism, 30(3), 125-133. https://doi.org/10.3846/13921630.2006.10697073
Published in Issue
Sep 30, 2006
Abstract Views
440
PDF Downloads
441
Creative Commons License

This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.