Share:


Glowing evidence: photograms – the dark side of photography

Abstract

Our ability to instantly read photographs is based on our sense of vision operating at a distance. Within the field of photographic processes however, co exists a very different representation: that of imprint and touch – namely the photogram. The decipherability of photographs to us is almost immediate but photograms work on a different level. They encapsulate the meeting of material and light-sensitive surface and incorporate the mark of authenticity, while producing an image which may not be immediately “read”. This paper constitutes a metaphysical inquiry into the perception and ontology of the photogram, which operates in a space which is visual and haptic at the same time – without physical contact in the act of creation, there would be no image. On the border between touch and vision, it makes the contact visible. Through this tactile connection, imaging processes such as the photogram and X-ray challenge the Cartesian hierarchy of the senses while invoking aspects of Gilles Deleuze's “fossil” and Walter Benjamin's “fetish” in their power to incite memory. This paper contains images from author's recent body of work Transitaria part of which consists of photograms of jellyfish, highlighting both the transformational character of the creatures and of the photogram process itself.


Spindintis akivaizdumas: fotogramos – tamsioji fotografijos pusė


Santrauka. Mūsų gebėjimas akimirksniu suprasti fotografijas yra pagrįstas pojūčiu matyti iš toli. Tačiau fotografinių procesų srityje koegzistuoja labai skirtingos reprezentacijos: šiuo atveju fotograma – tai atspaudas ir prisilietimas. Fotografijos iššifruojamos kone tiesiogiai, tačiau fotogramos yra visai kas kita. Jos leidžia susiliesti materialiam ir šviesai jautriam paviršiui, o atvaizdas negali būti tiesiog „perskaitomas“. Šiame straipsnyje pateikiamas fotogramos suvokimo ir ontologijos metafizinis įvadas; fotograma veikia vizualiame kūrimo veiksme be jokio fizinio kontakto – čia negali būti jokio atvaizdo. Kontaktas tampa įmanomas ties riba, skiriančia prisilietimą ir regėjimą. Per šį taktilinį santykį vaizduotės procesai, tokie kaip fotograma ir rentgeno spinduliai, meta iššūkį karteziškajai pojūčių hierarchijai, remiantis Gillesio Deleuze'o „iškasenos“ ir Walterio Benjamino „fetišo“ galiomis stiprinti atmintį. Šiame straipsnyje pateikiama atvaizdų iš autorės darbų serijos „Tranzitarija“ dalies, sudarytos iš medūzos fotogramų, atskleidžiančų tiek kūrinių, tiek pačios fotogramos kaip proceso transformacinį pobūdį.


Reikšminiai žodžiai: Kontaktasįkūnytas vizualumasfotogramosfotografijaprisilietimas ir regėjimas.

Keyword : contact, embodied visuality, photograms, photography, touch and vision

How to Cite
Ramsenthaler, S. (2012). Glowing evidence: photograms – the dark side of photography. Creativity Studies, 5(1), 32-41. https://doi.org/10.3846/20297475.2012.660548
Published in Issue
Jun 28, 2012
Abstract Views
560
PDF Downloads
456
Creative Commons License

This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.